Kaip jau rašiau ankstesniame straipsnyje, hipių judėjimas buvo apvainikuotas Vudstoko festivalio, tai buvo ne tik muzikos festivalis, bet ir pareiškimas apie kitokį gyvenimo būdą. Žinoma, hipiai pašiurpino vidurinįjį amerikiečių sluoksnį. Valdžia matė,kad hipių judėjimas įgyja didžiulį mastą ir neįstengė jo pažaboti. Po Vudstoko prasidėjo ir didžioji kova už kanapės legalizavimą, o seni hipiai iki šių laikų neįsivaizduojami be marihuanos suktinės.
Tiek JAV, tiek Europoje iki to laiko jaunuoliai svaigindavosi alkoholiu, bet paveikti hipių judėjimo ir tokių muzikos grupių ‘The Beatles’, ‘The Rolling Stones’ daugelis jaunuolių išbandė kanapę. Tiesa, kova už kanapės legalizavimą buvo gana intensyvi, bet trumpa. Spausdinti kreipimaisi, netgi ‘The Times’ agitavo už kanapių legalizavimą, 1969 m. ‘The Rolling Stones’ koncerte buvo visuotinai rūkoma žolė, surengtos kelios demonstracijos, bet vėliau hipių įkarštis nuslūgo. Liautasi atvirai rūkyti žolę, o dar sugriežtinus įstatymus prasidėjo hipių migracija. Pirmiausia Europos hipiai keliaudavo į Ispaniją, Maroką, Graikiją, kur žolės buvo daug, o būstai ir pragyvenimas pigus, be to, palankus oras. Vėliau hipių maršrutai tęsėsi į Turkiją, Indiją, kur vis dar išlikę nedidelių hipių kolonijų iki dabar.
Pučiu žolę 