Apie

Sveiki, tinklaraščio skaitytojai ir naršytojai!

Visai neseniai skaičiau knygą ‘Narkašas‘, kurioje pasakojama, kaip William S. Burroughsas pradeda vartoti heroiną, ant jo sėda, vartoja herą, koksą, kartais pučia žolę, iš gydytojų išsiprašinėja morfijaus, saujomis valgo kodeiną, barbitūrą ir visokius kitus vaistus, kurie galėtų palengvinti lomkes, kai nėra heros. Knygoje žolė rūkoma beveik tik ‘nulipinėjant’ – tada, kai bandoma nustoti vartoti narkotikus. Taip daroma dėl to, kad žolė šiek tiek ramina ir sukelia alkio jausmą, kuris yra labai pageidautinas, nes nutraukus narkotikų vartojimą nustoja veikti skrandis ir bent 8 dienas negali nuryti nė kąsnio. Knygoje patys žolininkai vaizduojami kaip perdėtai draugiški. Taip pat jie nepatiria jokių lomkių, nes prie žolės įprasti neįmanoma.

Po šios knygos pamaniau, kad reikia įkurti tinklaraštį apie žolę, nes ji tikrai neblogas dalykas. Tiesa, nepastebėjau, kad nuo jos kiltų draugiškumas, bet malonu ‘apšakalėti’, atsipalaiduoti. Tiesa, man visada maloniau ne rūkyti žolę, bet valgyti patiekalus su ja, tik tam, žinoma, reikia turėti nemažas žolės atsargas 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s