Hipių judėjimas ir žolės kelias

Hipių judėjimas, kanapės

Kaip jau rašiau ankstesniame straipsnyje, hipių judėjimas buvo apvainikuotas Vudstoko festivalio, tai buvo ne tik muzikos festivalis, bet ir pareiškimas apie kitokį gyvenimo būdą. Žinoma, hipiai pašiurpino vidurinįjį amerikiečių sluoksnį. Valdžia matė,kad hipių judėjimas įgyja didžiulį mastą ir neįstengė jo pažaboti. Po Vudstoko prasidėjo ir didžioji kova už kanapės legalizavimą, o seni hipiai iki šių laikų neįsivaizduojami be marihuanos suktinės.

Tiek JAV, tiek Europoje iki to laiko jaunuoliai svaigindavosi alkoholiu, bet paveikti hipių judėjimo ir tokių muzikos grupių ‘The Beatles’, ‘The Rolling Stones’ daugelis jaunuolių išbandė kanapę. Tiesa, kova už kanapės legalizavimą buvo gana intensyvi, bet trumpa. Spausdinti kreipimaisi, netgi ‘The Times’ agitavo už kanapių legalizavimą, 1969 m. ‘The Rolling Stones’ koncerte buvo visuotinai rūkoma žolė, surengtos kelios demonstracijos, bet vėliau hipių įkarštis nuslūgo. Liautasi atvirai rūkyti žolę, o dar sugriežtinus įstatymus prasidėjo hipių migracija. Pirmiausia Europos hipiai keliaudavo į Ispaniją, Maroką, Graikiją, kur žolės buvo daug, o būstai ir pragyvenimas pigus, be to, palankus oras. Vėliau hipių maršrutai tęsėsi į Turkiją, Indiją, kur vis dar išlikę nedidelių hipių kolonijų iki dabar.

Kanapės vartojimas senaisiais laikais

Prieš tai straipsnyje rašiau, kodėl XX a. į kanapių rūkymą žiūrima kaip į svetimos, nepriimtinos kultūros kišimąsi į Vakarų kultūrą. Visgi reikia nepamiršti, kad kanapių rūkymas nėra naujas dalykas, tai egzistavo jau seniausiais laikais. Kanapė įvairiais pavidalais vartojama jau beveik 5000 metų ir didesnę šio laiko dali ji buvo vertinama kaip tonizatorius.

‘Pradėjau rinkti šio augalo lapus ir juos valgyti, – rašė XIII a. persų vienuolis Heydaras, – ir jie keldavo manyje džiugesį, kurį regėjote.’

Net ir ne taip seniai – 1895 m. ‘New York Herald’ korespondentas sulaikęs kvėpavimą pasakojo:

‘Per pilnatį Šiaurės Sirijos nosairiyeh genties vyrai dalyvauja ceremonijoje, kurios metu suvartojamas milžiniškas kiekis hašišo. Ceremonija prasideda ritualiniu avies aukojimu, po kurio jie siunčia iš rankų į rankas molini indą, pripildytą skysto hašišo medaus. Prie dubens dugno pritaisytas pluoštas kanapės lapų. Išgėrus šio skystimo, nosairiyeh akys praskaidrėja, jų pulsas padažnėja, jiems ėmus šokti, jų kūnai trykšta nesenkančia energija’.

puodas
Šis pasakojimas tiksliai sutampa su 2500 metų senumo graikų istoriko Herodoto liudijimais; jis aptiko, jog skitų genties vyrai svaiginasi kanapės dūmais:

‘Jie pasistato palapinę iš trijų lazdų, įkypai įsmeigtų į žemę, ištempia ant jų kailius, bet juos kloja taip, kad neliktų nė plyšelio. Palapinėje ant žemės pastato indą, į kurį įdeda kelis iki raudonumo įkaitintus akmenis, tada įberia kanapės sėklų … Jos tuoj ima rūkti ir skleisti tokius garus, kokių nepranoktų jokia graikų maudyklė. Skitai patenkinti šaukia iš džiaugsmo’.

puodas

Marihuanos kritika ir kultūra

‘Marihuana sukelia erotinius impulsus ir skatina pasibaisėtinus lytinius nusikaltimus’, – teigė britų dienraštis ‘Daily Mirror’ 1924 m.; ir toks teiginys daugybei žmonių visame pasaulyje iki šiol atrodo prasmingesnis nei Normano Mailerio žodžiai.

Kiti nemėgsta ne pačios kanapės, bet jos supančios kultūrinės aplinkos. ‘Aš keliskart rūkiau kanapę su savo bičiuliais, ir buvo visai nieko, – prisimena Colinas Byrne’as, 28 metų mokytojas iš Belfasto Airijoje. – Tik mane erzino visos tos su ja susijusios nesąmonės. Tas visas etiketas, tas visas žodynas, viskas! Rodės, kad
mano bičiuliai, kurie buvo tik paprasčiausi Belfasto chuliganai, vaizdavosi esą San Francisko hipiai. Seni, paduok cigarką ir Ė, šitas šūdas – geras! Tikrai apgailėtinai atrodė. Man tik norėjosi jiems gerai įkrėsti ir pasakyti, kad liautųsi elgęsi kaip tuntas pamaivų.’

Colino Byrne’o patirtį puikiai perteikia New Columbia Encyclopediakurioje teigiama: ‘Visuomenėje vyraujanti negatyvi nuomonė apie marihuaną, galimas daiktas, daugiausia susidarė dėl šio narkotiko poveikio – jis skatina introspekciją ir kūno pasyvumą, o šie bruožai laikomi antipatiškais kultūroje, kuri vertina agresyvumą,
sieki ir aktyvumą’.

Kanapės vartojimo tradicija iš esmės yra šios ‘introspekcijos ir kūno pasyvumo’ apraiška. Tipiško marihuanos rūkoriaus stereotipinis įvaizdis – tai simuliantas, kuris visą dieną drybso, klausosi The Grateful Dead ir jei tik gali – vengia darbo ar bet ko, kas duotų kokią naudą. Būtent šis įvaizdis labiau nei bet kuris kitas kursto ištisų kovotojų prieš kanapę kartų rūstybę. Ypač Amerikoje kanapės vartojimo tradicija suvokiama kaip antiamerikietiška kultūra, tiksliau – kaip juodaodžių, indėnų ir meksikiečių kultūra.

žolininkas

Visi rūko žolę. Tarp savitos kultūros ir simbolinio veiksmo.

‘Visi rūko žolę. Politika šiuo klausimu tiesiog siaubinga, ji visai nedera su tikrove. Ar aš rūkiau? Aišku, kad rūkiau. Dabar jau Labai retai, bet nedvejočiau, parūkyčiau – kodėl gi ne? Malonu. Jaunimas irgi rūko. Kaip drįsta toriai (britų Konservatorių partija) kištis? Du trečdaliai smurtinių nusikaltimų susiję su alkoholiu. Kiek procentų susiję su marihuana? Nė vieno. Ji neskatina prievartos, tiesą sakant, žmogus pasidarai nuobodokas. Nežmoniška, kad jos negalima gauti Laisvai.’
Lewisas Wolpertas, britų biologas.

Yra vienas dalykas, kuris marihuanos rūkaliams reiškia daugiau nei pati marihuana – tai turtinga kanapės ir jos mėgėjų kultūrinė aplinka. Gal dėl kanapės mistinių ir dvasinių šaknų, gal dėl psichoterapinio šio narkotiko poveikio ir dėl to, kad jis nelegalus, net ir pats veiksmas – surūkyti marihuanos suktinę – yra labai simboliškas. Kanapės vartojimas sukūrė savo kalbą, humorą, etiketą, meną, literatūrą ir muziką. Šią kultūrinę tradiciją pavydžiai saugo tie, kurie yra jos dalis, o pašiepia, neteisingai supranta, gal
net prisibijo tie, kurie jos dalis nėra.

‘Žmogaus būsena nuo marihuanos visada pasidaro egzistencinė, – teigia rašytojas Normanas Maileris. – Jis ima jausti kiekvienos akimirkos svarbą ir pajunta, kaip akimirka kinta. Jis jaučia savo būtį, pradeda suvokti, koks milžiniškas yra niekumas įrenginys – hi-fi aparatūros zirzimas, beprasmės pauzės tuštuma; žmogus pradeda suvokti, jog visi mes tarpusavyje kariaujame – kiekviename iš mūsų glūdinti tuštuma siekia užsipulti kitų būti, savo ruožtu mūsų būtis yra puolama kitų tuštumos.’

Tiems, kurie vartoja kanapę, Mailerio apibūdinta patirtis, įgyta ją rūkant, tikriausiai daug reiškia. Tiems, kurie jos nevartoja, tai tikrai skamba kaip tipiškas ezoterinis narkomano kliedesys.

Bob Marley

Mokslininkai: marichuana mažiau kenksminga nei tabakas

Dvidešimt metų trukęs tyrimas apie marihuanos įtaką plaučiams pasibaigė mėgstančių „padūmoti žolytę“ naudai: mokslininkų teigimu, net intensyvus marihuanos rūkymas, skirtingai nuo tabako vartojimo, plaučiams beveik nekenkia.

Straipsnyje, publikuotame Journal of the American Medical Association, autoriai iš Alabamos Birmingeme universiteto (JAV) aprašo ilgiau nei dvidešimt metų trukusį tyrimą, kuris prasidėjo dar 1985 m. Tuomet buvo atrinkta 5 115 žmonių, kurių amžius svyravo nuo 15 iki 35 metų ir kurie rūkė paprastą tabaką, marihuaną arba abi šias substancijas. Per tuos 20 metų tyrimo dalyviams periodiškai tekdavo patirti pulmonologines patikras. Testai turėjo parodyti, kai keičiasi plaučių talpa priklausomai nuo vartojamos medžiagos.

Žinoma, jog tabako rūkymas tampa chroniškų plaučių susirgimų priežastimi, tokioms ligoms, pavyzdžiui, priklauso ir plaučių emfizema. Panašios negerovės lemia, jog plaučiai blogai užsipildo oru. Mokslininkai pas paprasto tabako rūkytojus stebėdavo klasikinį plaučių funkcionalumo susilpnėjimą. O štai su marihuana reikalai klostėsi kiek kitaip.

Didesnė tyrime dalyvavusių žmonių dalis nebuvo užkietėję rūkaliai: marihuana buvo vartojama porą kartų per mėnesį, ir plaučių sveikatos tai neįtakojo. Tačiau net tie, kurie rūkė marihuaną daug intensyviau, t. y. dažniau nei 20 kartų per mėnesį ilgus metus, jų plaučių tūrio sumažėjimas buvo visai nežymus.

Žinoma, mokslininkai atsižvelgė į lytį, amžių, rasę, kūno matmenis ir kitus faktorius, nuo kurių galėtų priklausyti plaučių tūris. Ir, žinoma, tai ne tik gera žinia tiems, kurie mėgsta „žolytės“ pagalba atsipalaiduoti, tačiau ir ligoniams, kuriems marihuana išrašyta gydytojo (medicinos tikslais, pavyzdžiui, esant neurologiniams susirgimams, ji vartojama 16 šalių).

Tačiau kai kurie skeptikai mano, jog tyrėjai neįžvelgė visų marihuanos rūkymo pasekmių plaučiams. Susikoncentravę ties plaučių tūriu, jie neatsižvelgė į tokius dalykus, kaip kosulys, silpnas kvėpavimas ir panašiai. Ir rūkant tabaką, ir marihuaną į kvėpavimo takus patenka augalinės medžiagos degimo produktai, ir kažkoks jų poveikio efektas turi pasireikšti abiem atvejais. Nors, mokslininkų teigimu, specialus inhaliatorius leidžia įkvėpti tik veikliąsias marihuanos medžiagas, kurios neapkrauna kvėpavimo takų rūkymą lydinčiais dūmais.

Truputis Marihuanistinės propagandos :)

Marichuana

Marihuana (liaudiškai žolė) – psichotropinė medžiaga, gaminama iš kanapių džiovintų lapų ir žiedų. Pagrindinis aktyvus cheminis elementas yra tetrahidrokanabinolis (THC). Marihuana dažniausiai vartojama ją rūkant, tačiau yra ir keletas kitų būdų. Olandijoje CoffeShop populiarūs Space Cake pyragaičiai, sausainiai ar netgi duona, kurios sudėtyje yra žolės. Tačiau netiesiogiai, nes narkotikas THC išskiria esant aukštai temperatūrai. Todėl iš žolės verdamas sviestas, o iš jo kepami minėti pyragai ar kiti duonos kepiniai. Priešingai nei pati žolė ar hašišas kepiniai neturi jokio aitraus kvapo iš kurio būtų galima spręsti jog sudėtyje yra narkotinių medžiagų.

Neapdulkinti vyriškųjų augalų ir nesubrandinę sėklų žiedai – marihuana, gali būti naudojamos kaip svaiginamoji medžiaga. Kanapės, žolė rūkomos ir hašišo pavidalo, dar vadinamas hašas ar šokoladas, tai įvairaus tamsumo dažniausiai rudos spalvos kieta arba šiek tiek minkštoka, primenanti plasteliną masė iš supresuotų kanapėse esančių THC kristalų.

Dažnai neteisingai bandoma THC ar kitų kanabinoidų poveikį priskirti haliucinogenams. Su tuo griežtai nesutinka psichiatrai: THC nesukelia haliucinacijų

Tyrimų duomenimis maždaug 4 % suaugusių žmonių visame pasaulyje vartoja marihuaną nors kartą per metus, 0,6 % kasdien. Apie 20 % Europos Sąjungos gyventojų yra kada nors bandę vartoti kanapes.

Marihuanos vartojimas, laikymas ar pardavimas tapo nelegalus didžiojoje pasaulio dalyje XX amžiaus pradžioje. Nuo tada, kai kurios šalys sugriežtino tvarką marihuanos atžvilgiu, kol tuo metu kitos susilpnino draudimus ar net visai panaikino. Lietuvoje žolė draudžiama.

"Marichaunos" lapai / lapeliai

Žolė ir priklausomybė

Kanapės yra dilgėlių ir apynių šeimos augalas. Kanapių kilmės vieta yra Azija. Azijoje ir Amerikoje jas naudodavo religiniais tikslais. 19 a. Europoje kanapės buvo naudojamos gydymo tikslams. Jos malšindavo skausmą, gydydavo nemigą. Šiuo metu JAV tyrinėja kanapes. Mokslininkai iš kanapių nori sukurti vaistus, kurie galėtų gydyti glaukomos ir astmos ligas. Drausti kanapes, kaip ir alkoholį JAV pradėjo 1920-1930m. Olandijoje kanapės dabar yra legalizuotos. Kanapės yra dažniausiai vartojamas nelegalus narkotikas pasaulyje.

Nacionaliniame piknaudžiavimo narkotikais institute NIDA (Nacional Institute on Drug Abuse) Jungtinėse Amerikos Valstijose dirbantis daktaras Jack E. Henningfield ištyrė marichuanos kaip narkotiko priklausomybę žmogui paėmęs kaip pavyzdį dar 5 medžiagas suskirstė jas taip:

  1. Nikotinas (Tabakas)
  2. Heroinas
  3. Alkoholis
  4. Kokainas
  5. Kofeinas (Kava)
  6. Kanapės

Sąrašo apačioje atsidūrė kanapės.  O tai reiškia, kad iš visų išvardintų medžiagų prie jų priprantama lėčiausiai. Ir nieko čia keisto, nes nuo seno, daugelyje pasaulio kultūrų kanapė buvo laikomas kaip vaistinis augalas, beje ne visuomet vartojamas  rūkant. Tabakas sukelia didelę priklausomybė ir yra prieinamas visiem ir beje legalus.

Priklausomybės būna skirstomos į dvi grupės:

  • Fizinė
  • Psichologinė

Pagal kurią grupę Dr. Jack E. Henningfield sudarė aukščiau pateiktą sąrašą neatskleidžiama. Tačiau remiantis kitais šaltiniais žolė nesukelia jokios fizinės priklausomybės.

Dėl žolės priklausomybės per daug jaudintis nederėtų, tačiau žolė gerai nuteikia, o gerai nusiteikęs žmogus gali pabandyti ir kitokių, stipresnės sudėties susintetintų ar natūralių narkotikų, tokių kaip kokainas, LSD, heroinas.

Kanapės kelia priklausomybę?