Gyvenimas ir ramybė pagal hipius

gyvenimas-ir-ramybe

Tikriausiai didelė dalis ramų gyvenimą sieja su sėslumu, su savo namais bei šeima. Daugelis žmonių siekia pastovumo, kuris atsiranda turint nuolatinį darbą, įsigyjant savo būstą bei kitą turtą. Pastovumas kuria saugumo jausmą ir leidžia jaustis ramiau, nebijoti dėl savo artimos bei tolimos ateities. Pastovus, užtikrintas gyvenimas ir ramybė yra ne vieno mūsų siekis. Taigi kas lemia, kad pasaulyje egzistuoja žmonės, kurie sąmoningai, savo pasirinkimu atsisako arba tiesiog nepriima pastovumo, kurie džiaugiasi nežinodami, kas bus rytoj bei kur jie bus kitą mėnesį? Vieni žinomiausių pasaulio klajoklių yra ne tauta, o žmonių subkultūra, plačiai žinoma hipių vardu. Hipių vardas dažniausiai siejamas su šeštuoju ir septintuoju dešimtmečiu, su protestais prieš karą, roko muzika bei “žolės“ rūkymu. Ir išties, laikai keitėsi, tačiau kertiniai hipių pasaulėžiūros akmenys išliko tokie pat. Jie itin vertina laisvę, tiek individo, tiek grupės ir netgi gyvūnų, dažnai įvairiai kovodami už ją. Vertindami individualias laisves, jie dažnai renkasi nepririšantį gyvenimo būdą ir sau. Įvairūs sezoniniai darbai, gyvenimas ant ratų arba kelyje ir globalios bendruomenės jausmas leidžia jiems mėgautis savo nepriklausomybe. Jų gyvenimas ir ramybė tikriausiai skiriasi nuo daugelio mūsų, tačiau nestabilumas jų negąsdina. Vieni nori mėgautis absoliučia laisve kol jauni, kiti laiko tradicinį gyvenimo būdą tiesiog nuobodžiu ir nepriimtinu. Daugelis hipių bei keliautojų savo gyvenimo ramybę randa būtent ten, kur daugelis nesitikėtų – nestabilume, nuolatiniame pokytyje ir netikrume.

Žolė: narkotikas dėl kurio atsirado Hipių Takas

Vakarų civilizacijos atstovai mėgsta keliauti, jiems patinka sutikti, pažinti kitas kultūras. Amerikoje pradėjus griežtai drausti kanapių rūkymą buvo pradėta dairytis į šalis, kuriose už marihuanos rūkymą vis dar nebuvo baudžiama ir į jį žiūrima atlaidžiai. hipiai Italijoje, Ispanijoje, Maroke mėgavosi kelionėmis ir atmosfera, prisotinta kanapės dūmų. Kanapės, arba žolė narkotikas, buvo rūkomas drąsiai ir nesislapstant. Visgi vėliau hipiai patraukė dar toliau į rytus: pro Stambulą, vėliau į Indiją, kuri tapo tikra hipių meka. Hipiams patiko tai, kad Indijoje pigu, spalvinga, hipiai ramiai meditavo, žolė narkotikas buvo neatsiejamas jų aksesuaras. Toliau Hipių takas driekėsi link Everesto prieigų, link didžiausių pasulio viršukalnių, link Katmandu. Kelionės po Indiją tapo didžiule mada, ten keliavo visa bohema: rašytojai, menininkai ir kiti kultūros veikėjai. Amerikiečiams, augusiems pilnoje taisyklių, karinio muštravimo aplinkoje Indija ir jos kultūra buvo tarsi stebuklingas Alisos pasaulis, staiga atsivėręs jiems prieš akis. Kone kiekvienoje kavinėje galėjai gauti įvairiausios žolės ir ramiai parūkyti, Goa vykdavo šokiai mėnesienoje vandenyno pakrantėje, buvo veriami karoliukai ir nemažai žmonių pasiliko gyventi Indijoje tarę sau, kad atkako į tikrą rojų žemėje.

žolė narkotikas