Mokslininkai: marichuana mažiau kenksminga nei tabakas

Dvidešimt metų trukęs tyrimas apie marihuanos įtaką plaučiams pasibaigė mėgstančių „padūmoti žolytę“ naudai: mokslininkų teigimu, net intensyvus marihuanos rūkymas, skirtingai nuo tabako vartojimo, plaučiams beveik nekenkia.

Straipsnyje, publikuotame Journal of the American Medical Association, autoriai iš Alabamos Birmingeme universiteto (JAV) aprašo ilgiau nei dvidešimt metų trukusį tyrimą, kuris prasidėjo dar 1985 m. Tuomet buvo atrinkta 5 115 žmonių, kurių amžius svyravo nuo 15 iki 35 metų ir kurie rūkė paprastą tabaką, marihuaną arba abi šias substancijas. Per tuos 20 metų tyrimo dalyviams periodiškai tekdavo patirti pulmonologines patikras. Testai turėjo parodyti, kai keičiasi plaučių talpa priklausomai nuo vartojamos medžiagos.

Žinoma, jog tabako rūkymas tampa chroniškų plaučių susirgimų priežastimi, tokioms ligoms, pavyzdžiui, priklauso ir plaučių emfizema. Panašios negerovės lemia, jog plaučiai blogai užsipildo oru. Mokslininkai pas paprasto tabako rūkytojus stebėdavo klasikinį plaučių funkcionalumo susilpnėjimą. O štai su marihuana reikalai klostėsi kiek kitaip.

Didesnė tyrime dalyvavusių žmonių dalis nebuvo užkietėję rūkaliai: marihuana buvo vartojama porą kartų per mėnesį, ir plaučių sveikatos tai neįtakojo. Tačiau net tie, kurie rūkė marihuaną daug intensyviau, t. y. dažniau nei 20 kartų per mėnesį ilgus metus, jų plaučių tūrio sumažėjimas buvo visai nežymus.

Žinoma, mokslininkai atsižvelgė į lytį, amžių, rasę, kūno matmenis ir kitus faktorius, nuo kurių galėtų priklausyti plaučių tūris. Ir, žinoma, tai ne tik gera žinia tiems, kurie mėgsta „žolytės“ pagalba atsipalaiduoti, tačiau ir ligoniams, kuriems marihuana išrašyta gydytojo (medicinos tikslais, pavyzdžiui, esant neurologiniams susirgimams, ji vartojama 16 šalių).

Tačiau kai kurie skeptikai mano, jog tyrėjai neįžvelgė visų marihuanos rūkymo pasekmių plaučiams. Susikoncentravę ties plaučių tūriu, jie neatsižvelgė į tokius dalykus, kaip kosulys, silpnas kvėpavimas ir panašiai. Ir rūkant tabaką, ir marihuaną į kvėpavimo takus patenka augalinės medžiagos degimo produktai, ir kažkoks jų poveikio efektas turi pasireikšti abiem atvejais. Nors, mokslininkų teigimu, specialus inhaliatorius leidžia įkvėpti tik veikliąsias marihuanos medžiagas, kurios neapkrauna kvėpavimo takų rūkymą lydinčiais dūmais.

Truputis Marihuanistinės propagandos :)

Marichuana

Marihuana (liaudiškai žolė) – psichotropinė medžiaga, gaminama iš kanapių džiovintų lapų ir žiedų. Pagrindinis aktyvus cheminis elementas yra tetrahidrokanabinolis (THC). Marihuana dažniausiai vartojama ją rūkant, tačiau yra ir keletas kitų būdų. Olandijoje CoffeShop populiarūs Space Cake pyragaičiai, sausainiai ar netgi duona, kurios sudėtyje yra žolės. Tačiau netiesiogiai, nes narkotikas THC išskiria esant aukštai temperatūrai. Todėl iš žolės verdamas sviestas, o iš jo kepami minėti pyragai ar kiti duonos kepiniai. Priešingai nei pati žolė ar hašišas kepiniai neturi jokio aitraus kvapo iš kurio būtų galima spręsti jog sudėtyje yra narkotinių medžiagų.

Neapdulkinti vyriškųjų augalų ir nesubrandinę sėklų žiedai – marihuana, gali būti naudojamos kaip svaiginamoji medžiaga. Kanapės, žolė rūkomos ir hašišo pavidalo, dar vadinamas hašas ar šokoladas, tai įvairaus tamsumo dažniausiai rudos spalvos kieta arba šiek tiek minkštoka, primenanti plasteliną masė iš supresuotų kanapėse esančių THC kristalų.

Dažnai neteisingai bandoma THC ar kitų kanabinoidų poveikį priskirti haliucinogenams. Su tuo griežtai nesutinka psichiatrai: THC nesukelia haliucinacijų

Tyrimų duomenimis maždaug 4 % suaugusių žmonių visame pasaulyje vartoja marihuaną nors kartą per metus, 0,6 % kasdien. Apie 20 % Europos Sąjungos gyventojų yra kada nors bandę vartoti kanapes.

Marihuanos vartojimas, laikymas ar pardavimas tapo nelegalus didžiojoje pasaulio dalyje XX amžiaus pradžioje. Nuo tada, kai kurios šalys sugriežtino tvarką marihuanos atžvilgiu, kol tuo metu kitos susilpnino draudimus ar net visai panaikino. Lietuvoje žolė draudžiama.

"Marichaunos" lapai / lapeliai

Žolė ir priklausomybė

Kanapės yra dilgėlių ir apynių šeimos augalas. Kanapių kilmės vieta yra Azija. Azijoje ir Amerikoje jas naudodavo religiniais tikslais. 19 a. Europoje kanapės buvo naudojamos gydymo tikslams. Jos malšindavo skausmą, gydydavo nemigą. Šiuo metu JAV tyrinėja kanapes. Mokslininkai iš kanapių nori sukurti vaistus, kurie galėtų gydyti glaukomos ir astmos ligas. Drausti kanapes, kaip ir alkoholį JAV pradėjo 1920-1930m. Olandijoje kanapės dabar yra legalizuotos. Kanapės yra dažniausiai vartojamas nelegalus narkotikas pasaulyje.

Nacionaliniame piknaudžiavimo narkotikais institute NIDA (Nacional Institute on Drug Abuse) Jungtinėse Amerikos Valstijose dirbantis daktaras Jack E. Henningfield ištyrė marichuanos kaip narkotiko priklausomybę žmogui paėmęs kaip pavyzdį dar 5 medžiagas suskirstė jas taip:

  1. Nikotinas (Tabakas)
  2. Heroinas
  3. Alkoholis
  4. Kokainas
  5. Kofeinas (Kava)
  6. Kanapės

Sąrašo apačioje atsidūrė kanapės.  O tai reiškia, kad iš visų išvardintų medžiagų prie jų priprantama lėčiausiai. Ir nieko čia keisto, nes nuo seno, daugelyje pasaulio kultūrų kanapė buvo laikomas kaip vaistinis augalas, beje ne visuomet vartojamas  rūkant. Tabakas sukelia didelę priklausomybė ir yra prieinamas visiem ir beje legalus.

Priklausomybės būna skirstomos į dvi grupės:

  • Fizinė
  • Psichologinė

Pagal kurią grupę Dr. Jack E. Henningfield sudarė aukščiau pateiktą sąrašą neatskleidžiama. Tačiau remiantis kitais šaltiniais žolė nesukelia jokios fizinės priklausomybės.

Dėl žolės priklausomybės per daug jaudintis nederėtų, tačiau žolė gerai nuteikia, o gerai nusiteikęs žmogus gali pabandyti ir kitokių, stipresnės sudėties susintetintų ar natūralių narkotikų, tokių kaip kokainas, LSD, heroinas.

Kanapės kelia priklausomybę?